Anemometras – ar žinote kas tai yra

oro srauto matuoklisAnemometras – tai prietaisas skirtas vėjo greičio matavimui ir dažnai esantis meteorologinėse stotelėse. Juos taip pat dažnai naudoja jūrininkai bei buriuotojai, tačiau plačiausiai jie pritaikomi pramoninėje industrijoje ir statybose. Pavadinimas kilo iš graikiško žodžio anemos, kuris reiškia vėjas ir yra naudojamas apibūdinti bet kokį vėjo greičio matavimui skirtą prietaisą. Kitaip dar jis vadinamas oro srauto matuokliu. Perkant anemometrą, reikia atsižvelgti į tai, kur jis bus naudojamas ir kokie reikalavimai jam yra keliami.

Anemometrų rūšys

Sparnelinis (kaušelinis) anemometras

Pastarasis anemometras pasižymi pusrutuliniais kaušeliais, kartu su horizontaliais tvirtinimais, kurie sukasi aplink vertikalų strypą. Oro srovė kirtusi kaušelius bet kurią horizontalia kryptimi, suka mechanizmą greičiu, proporcingu vėjo srauto greičiui. To pasekoje, skaičiuojant atliktų apsisukimų skaičių per tam tikrą laiko periodą, leidžia gauti vertę, kurį nusako vidutinį vėjo greitį.

Anemometras su mentėmis

Dažnai sutinkamas šiuolaikinėje industrijoje. Dažnai nusakomas kaip prietaisas su mentėmis arba vėjo „malūnas“. Skirtingai nei kaušelinio tipo anemometras, kurio besisukanti ašis turi būti vertikali, šis prietaiso malūnėlis turi būti nukreiptas lygiagrečiai vėjo kryptimi. Besisukant mechanizmui yra gaunamas elektrinis signalas, kuris paverčiamas į vėjo greitį elektroninių lustų pagalba. Dėl tokios technologijos, neretai prietaisai gali atvaizduoti ir praslinkusį tūrį, jeigu nurodomas kanalo plotas.

Karštos vielos anemometras

Šie prietaisai naudoja itin ploną (dažnai mikrometrų lygmenyje), elektriniu būdu kaitinama vielą, kurios temperatūra visuomet yra didesnė nei aplinkos. Slenkant orui pro šio tipo zondą, sukeliama vielos temperatūros kaita, kuri tiesiogiai įtakoja ir jos elektrinę varžą. Kuo didesnis varžos pokytis aptinkamas, tuo didesnis oro srautas slenka pro šios vielos zondą.

Dažniausiai šie prietaisai yra klasifikuojami į kelių rūšių: CCA (nuolatinės srovės anemometras), CVA (nuolatinės įtampos anemometras) ir CTA (nuolatinės temperatūros anemometras). Visais atvejais prietaisas bando vieną parametrą padaryti pastoviu, siekiant atlikti tikslius matavimus.

Karštos vielos anemometrai, nors ir nepatvarūs, turi labai gerą atsako laiką, kas praverčia atliekant matavimus prie srauto, kurio greitis staigiai  ir dažnai keičiasi.

Ultragarsinis anemometras

Pastarieji anemometrai naudoja ultragarsines bangas, siekiant išmatuoti vėjo greitį. Tai daroma siunčiant signalą du kartus ir skaičiuojant laiką, per kurį jis sugrįžta atgal į prietaisą. Atėmus vieną laiką iš kito, gaunamas atstumas, kurį oras įveikė per tam tikrą laiko tarpą. Taikant šį matavimo būdą, galima sužinoti vėjo (oro) greitį ir kryptį dviejose ir trijose dimensijose su keliais ultragarsiniais imtuvais ir siųstuvais. Šios rūšies anemometrai dažnai gali atlikti matavimus 20 ar net didesniu kartų per sekundę dažniu, todėl yra labai tinkami turbulencijų matavimams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.